Po to daugelis moterų ar sutuoktinių porų patiria įvairias psichologines problemas, išgyvena kaltę, žengia per slenkstį, nuo kurio prasideda kelias link depresijos.

Moterys kenčia po įvykusio persileidimo, patiria sunkumus ir kančias nesulaukdamos naujos gyvybės. Įsikūnyti pasiruošusios Sielos pasirodo tik tuomet, kai tam yra tinkamos sąlygos ir laikas.

Spausdami laiką ir mėgindami dirbtinai pritraukti vakelį- į savo gyvenimą įnešame chaosą.

Svarbiausia, ką tuo metu vertėtų daryti- tai atsipalaiduoti, susitaikyti su įvykusiu persileidimu ir nespėjusio visiškai įsikūnyti vaikelio pasitraukimu. Apverkti ir paleisti, atleisti sau ir visa supančiai aplinkai už tai, kas įvyko…

Kol visuose planuose moteris neišsilaisvina nuo įvykusio persileidimo- ateinančiai naujai gyvybei tai patiriama ir matoma kaip užtvara, kaip “užimta vieta”.

Jei medikai savo priemonėmis į tą vietą kažką pritraukia, vaikelis nešiojasi prarasto brolio ar sesės žymę.

Apie tai rašau savo knygoje “Langas tarp pasaulių”, labai rekomenduoju paskaityti..