„AŠ supratau, jei myli gyvenimą, gyvenimas sugražina tau meilę…“
Artūras Rubinšteinas (1887-1982)
Muzikas
Metų metais aš norėjau suprasti ir pažinti save. Valstybės ideologija, Tėvai, broliai ir seserys, mokyklos ir kiemo draugai, mokytojai ir bendradarbiai man aiškino, ką aš ne taip darau, kaip reikia gyventi. Sekiau vieną mokymą, kitą, kol galų gale pasimečiau kelyje. Išverkiau upes ašarų, kovojau už savo teisę gyventi, taisiau pasirinkimo klaidas. Kiek kaukių pakeičiau, kiek daug vaidmenų pragyvenau. Kada aš tapau savimi? Kada nusiėmiau visas kaukes ir nepabijojau atskleisti ir priimti savo šešėlį. Supratau save, pažinus pasaulį ir kitus. Taigi, pažinimas prasidėjo studijuojant žmonių likimus ir jų gyvenimą, priežastis, kas sukelia džiaugsmą ar skausmą. Skaitant romanus, studijuojant filosofiją, psichologines knygas, klausantis gyvenimiškų istorijų. Gilinantis į Froidą, Karlą Jangą, Sokratą, Leonardą da Vinči, Albertą Einšteiną. Skaitant poeziją, klausantis muzikos ir dainų žodžių, mokantis Šekspyro poezijos, mitologijos ir teologijos. Žavintis kilniomis istorijomis, iškiliomis asmenybėmis, verkiant skaitant Džeinė Eir ir Romeo ir Džiuljetos istorijas, Anderseno pasakas. Patyrus šoką, išgirdus Žanos D‘Ark istoriją, pamačius kaip žmonija žiauriai susidoroja su „kitokiais“ negu masės žmonėmis. O kiek jų daug ir kokios pamokomos ir įkvepiančios, aišku, jei padaromos tam tikros išvados, tų iškilių žmonių istorijos. Daug nepažintų sielos „stygų“ palietė Kalio Džibrano poezija, Oskaro Milašiaus kūryba, Rabindranatas Tagorė, Mahatma Gandi, Žorž Sand, Martyno Liuterio Kingo, Motinos Teresės, Abraomo Linkolno gyvenimo istorijos. Nesurašysi, nesuskaičiuosi, neišvardinsi visų jų. Tų šviesulių. Kas jie – tie žmonės, palikę įspaudus žmonijos istorijoje. Jie buvo ypatingi žmonės. Kas tas „ypatinga“ yra juose? Kas yra tie žmonės, savo gyvenimo pavyzdžiu rodantys sielos didybę? Per savo darbus ar išspausdintą žodį matę ir išreiškę daugiau, negu materialus pasaulis ar skurdi žodžių išraiška gali parodyti ar išsakyti?
Jie buvo mistikai ar kitaip, metafizikai. Jie nenaudojo to žodžio savo kalbose ar darbuose. Tai mūsų suteiktas įvardijimas. Bet jie vadinami mistikais todėl, kad nėra žodžių, kurie įtilptų į penkių pojūčių rėmus. Jie matė giliau. Jie jautė giliau. Jie sėmėsi žinias iš giliau, iš tų šaltinių, kurių nepaaiškinsi paprastu penkių pojūčių principu. Jie buvo vedami ar įkvėpti kažkokios tai kitos jėgos. Iš kur pas juos ta jėga atlaikyti sunkumus, dalinti meilę, surasti žodį, kuris paliestų tavo širdies gelmes? Iš kur tas magnetizmas? Visi jie – tie mistikai sėmėsi jėgų, įkvėpimo, meilės iš kažkokių tai skirtingų šaltinių. Jie nesiekė šlovės, pripažinimo, turtų. Nesivadovavo penkiais pojūčiais. Jie buvo vedami šešto pojūčio – intuicijos. Iš jos jie žinojo, kad tai ką jie daro pasaulyje – yra reikalinga.
Iš jų darbų aš supratau, kas skatino juos nepavargti kalbėti, rašyti ir daryti mūsų žemėje gerus darbus. Tai buvo daugiau negu asmeniškumas. Tai didesnė vizija kažko labai didinga. Tai jėga, kuri kaip variklis veda žmoniją pirmyn. Nebuvo anksčiau mūsų leksikone žodžio, kuris paaiškintų tą jėgą specialiuose arba ypatinguose žmonėse. Todėl ir vadi-nome juos mistikais. Švelniau negu inkvizicijos laikais – raganomis. Ne taip „stipriai“ kaip senų senovėje – žyniais, Dievais ar demonais. Pavadinkime tą jėgą – superjėga arba tikrąja Superproto jėga. Šis rašinys paaiškins naujus terminus žemėje – Gajos planetoje.
Šiuo metu žemėje viskas keičiasi. Žinome, kad keičiasi žemės magnetiniai poliai, kai pereiname į naują erą. Šiuo laikmečiu – iš žuvies eros į vandenio. Kada tai įvyksta – keičiasi žemės magnetiškumas. Keičiamės ir mes. Daug metų buvome įpratę pasaulį ir viską kas dedasi aplink mus, matuoti penkių pojūčių matų sistema. Daugiau taip nebegalima, kadangi žmonės pradėjo daugiau vadovautis intuicija, o tai jau šeštas pojūtis. Taigi tie mistikai – ypatingi žmonės ir yra ekstrasensoriniai, kaip ir ekstrasensoriniais tampame mes visi. Senoji sistema užsidaro, ateina nauja matavimo sistema – šešių ir daugiau pojūčių žmogus. Tokių naujų žmonių žemėje atsiranda vis daugiau. Jie mato, jaučia, supranta įvykius ir jų reikšmę kitaip, giliau supranta priežastis ir esmę. Įvykiai matomi kitoje šviesoje, kitoje plotmėje ir erdvėje. Tai nėra nei geriau nei blogiau už seną penkių pojūčių sistemą. Tai yra kažkas nauja. Pvz. Žvakė nėra bloga ar nereikalinga kada jau turime elektros padavimą į namus. Jos naudos nesumenkino išrasta elektros lemputė. Gal tiktai sumažėjo žvakės kiekio panaudojimas. Taip ir su ekstrasensorine sistema ( galime vadinti įvairiajutimine, jei nepatinka žodis ekstrasensas). Jinai nesumenkino ankstesnės sistemos, tik įnešė naujovę į žmogaus evoliuciją.
Žmogaus evoliucija yra judėjime, pasikeitime. Keičiasi viskas. Iš fizikos dėsnių žinome, kad viskas juda, keičia formą ir sudėtį, keičiasi. Vanduo yra švarus kol teka. Stovint – pradeda veistis mikrobai ir bakterijos. Vanduo užsiteršia ir pradeda pūti. Mes keičiamės kiekvieną sekundę: vienos ląstelės miršta, kitos pasidaugina. Maisto medžiagos pašalinamos ir papildomos organizme. Laikas nestovi vietoje. Ką aš darau šiandien – rytojuje bus mano praeitis – vakar. Absoliučiai viskas yra judėjime. Diena keičia naktį, ruduo – vasarą, miegas – darbą. Mintys visada juda, nesustoja, keičia objektus ir subjektus. Pakeisti judėjimo mes negalime. Galime pakeisti tik judesio kryptį. Paaiškinus judesio kilmės priežastį, išmokti kontroliuoti ir valdyti judesio greitį ir formą ir t.t.
Priežasčių sukėlusių judesį išaiškinimas, gali palengvinti gyvenimą. Ir žinojimas kaip valdyti ir nukreipti tėkmę, taip pat daug kur gali būti pritaikytas kasdienybėje. Yra labai daug kelių į išmintį ir į širdį. Tie keliai suteikia daugiau džiaugsmo ir gyvenimą padaro turtingu.
Mes daug ką galime padaryti kartu. Darykime viską su meile, išmintimi ir džiaugsmu.
Atėjo prisiminimo metas. Prisiminti ir kitoje šviesoje peržiūrėti žmonijos istoriją, senas tiesas, amžių palaidotus išminties lobynus, tradicijas ir paslaptis. Sutrumpėjo manifestacijos periodas tarp minties sukūrimo ir jos įsikūnijimo realybėje. Didėja atstumas tarp priešybių. Žmonija pasiskirstė į dvi grupes: vieni trokšta naikinti ir susinaikinti, kiti – atstatyti prarastą ryšį su Kūrėju ir kurti gėrį, grožį bei harmoniją. Ši knyga apie atstatytojo kelią. Tik toks kelias yra palaimintas ir sėkmingas, nes visi kiti būdai tapti laimingu nesulaukė gerų rezultatų žmonijos istorijoje.
Knygoje pateikta informacija tebūna kaip įvadas ar prieangis į naują Vandenio erą. Prieangis į naują amžių, į kurį bus galima patekti tik „išsiplovus nešvarius batus“. Išsišlavus dulkinas namo kertes. Senojo Testamento laikymosi laikotarpis – žmonijai buvo – drausmės ir atsakomybės pamokų laikotarpis. Naujojo Testamento mokymų laikotarpis – tai Visatos dėsnių suvokimo ir Dievo malonės pasireiškimo periodas. Vandenio Era – Besąlygiškos Dievo meilės pasireiškimo Era. Šios eros laikotarpiu labai svarbu kokios mūsų mintys ir tikslai. Labai svarbu išmokti kontroliuoti emocijas, jas transformuoti į pozityvumą, o ne į sunaikinimą. Labai svarbu turėti išlavintą vaizduotę, kadangi ji tampa labai galingu mūsų gyvenimo kūrimo įrankiu tikslui pasiekti. Anksčiau mes tuo netikėjome ar buvome užmiršę. Tačiau kartoju, nėra galingesnių priemonių tikslui pasiekti kaip pasitelkiant vaizduotę, šviesias mintis ir stiprius žodžius. Žmonės užmiršo žodžio galią. O juk žodis materialus, juo galima ir pagydyti, padrąsinti arba net užmušti. Šiuo laikmečiu labai svarbu išvystytas budrumas, kuris gali perspėti, atitraukti, pranešti apie galimus pavojus ar nepageidaujamas pasekmes.
Taigi pradėkime nuo istorijos… Pasaulio, savo šeimos, savęs…
