Superprotas – tai Dievo išmintis, aukštesnė sąmonė ar sielos balsas. Norint jį įvaldyti, reikia daug ką suprasti. Galvokite apie tas studijas kaip apie strėlę kylančią aukštyn. Arba kaip apie kelionę į kalną. Tokiu būdu galima priartėti prie Dievo suvokimo ir pasiekti labai širdžiai malonaus pažinimo naujus lygmenis. Netrumpinkite savo kelionės dėl trumpalaikių sustojimų. Kai kurie ezoterikos mokiniai taip daro. Jie nustoja augti, galvodami, kad pasiekė viršūnę. Stebėkite faktus ir išmokite naujai peržiūrėti gyvenimą.
Pradinis taškas: Iki kol mes nesame užtikrinti savimi, mes negalime pilnutinai džiaugtis išoriniu pasauliu, būti natūralūs ir turėti socialinį statusą ar kitaip, mėgstamą socialinę veiklą. Jei taip yra, viskas ką darome tokiais momentais, mus tik dar daugiau atitolina nuo mūsų paslėpto sielvarto. Kada mes esame harmonijoje su savimi, mes esame harmonijoje su viskuo. Su pasauliu. Tada nebūna konflikto tarp vidinio ir išorinio pasaulio. Kasdienės pareigos ir darbai pasidaro malonūs, lengvi atlikti ir sėkmingi.
Ar norite pabandyti įgyvendinti šią idėją kasdienybėje? Ar galite pažvelgti kas slepiasi už žodžių ir faktų? Jei taip, jūs tampate ekstrasensu – meistru ar menininku. Ir tai jus lydi į naują lygmenį. Jūs galite atlaisvinti save nuo to kas nuobodu ir nereikalinga.
X X X
Keliavo mišku du vienuoliai. Priėję upę išgirdo pagalbos šauksmą. Nuskubėję balso kryptimi, pamatė upės viduryje vargšę jauną moterį. Per sušlapusius drabužius matėsi gražios kūno linijos. Stipri srovė nepaleido jaunos moteriškės. Vyresnysis vienuolis nuskubėjo į pagalbą. Priglaudęs išsigandusią moteriškę prie krūtinės, sėkmingai pasiekė krantą ir pastatęs ją ant žemės, atsisveikino ir nuėjo savo keliu. Ilgai tylėjo abu vienuoliai. Po kiek laiko jaunesnysis vienuolis užklausė vyresniojo:
– Kaip jūs, davęs įžadus Dievui, galėjote taip arti savęs glausti tą jauną moterį? Juk pasižadėjote laikytis celibato?
– O jinai vis dar su tavimi? – nusišypsojęs atsakė vienuolis. Aš ją priglaudžiau, pernešiau ir paleidau. O tu, kaip matau, vis dar nepaleidi jos….
X X X
– Mamyte, kodėl tu iš abiejų pusių apipjaustai kumpį prieš virdama? – užklausė mažoji dukraitė savo motinos.
– Nežinau. – ruošdama Velykines vaišes atsakė mama. -Taip darė mano mama. Ir mane išmokino.
Nuėję aplankyti senelės, smalsi mažoji užklausė:
– Močiute, ar galite man pasakyti, kodėl mano mama ir jūs apipjaustote kumpį iš abiejų pusių? Aš noriu suprasti, kodėl?
Senelė taip pat nežinojo kodėl. Tokį įprotį ji perėmė iš savos mamos. Per vasaros atostogas mažajai smalsulei pavyko pasisvečiuoti prosenelės sodyboje. Ji norėjo išgirsti atsakymą į ją dominantį klausimą.
Kodėl apipjaustau? – susimąstė senelė. – Aš jau nebepjaustau kumpio kaip senais laikais. Tuo laiku neturėjau didesnio puodo. Štai ir teko apipjaustyti, kad sutilptų. Kada nusipirkau didesnį, pakeičiau paruošimo būdą.
X X X
Prie upės žvejojo du vyrai. Vienam iš jų sekėsi, kitas nepagavo žuvies. Pirmasis, pagavęs žuvį, išmatuodavo jos ilgumą ir mažesnes pasilikdavo, o didesnes išmesdavo atgal į upę. Suirzęs pirmasis išdrįso užklausti žmogaus:
-Aš daug valandų sėdžiu prie upės. Ir nepagaunu žuvies. O jums sekasi. Sakykite prašau, kodėl jūs išmetate tokias gražias, dideles žuvis atgal į vandenį? Ką reiškia tas matavimas su liniuote?
-Mano namuose yra tik viena keptuvė, į kurią telpa tik 20 centimetrų ilgio žuvys. Štai ir išmetu visas, kurios yra ilgesnės nei 20 centimetrų, nes jos netilps į keptuvę.
Žmogui net į galvą neatėjo mintis įšspręsti problemą kitaip. Juk galima nusipirkti didesnę keptuvę ar paprasčiausiai su pjaustyti žuvį gabalais. Dažnai mes užsispyrę atliekame tuos pačius veiksmus, nepagalvodami, kad gali būti kitoks problemos išsprendimo būdas.
Taip dažnai mes visai nepagrįstai darome kažką, ko gal tikrai reikėtų atsisakyti ar paleisti iš gyvenimo. Netgi religiniai įsitikinimai keitėsi per laikmečius. Tie kurie bijo permainų ir yra giliai įsitikinę savo teisumu, galiu pasakyti tik viena: Kažkada degino mokslininkus už naujus atradimus, po kiek laiko suprato, kad buvo padaryta klaida. Kažkada, dar taip neseniai, juodaodis žmogus JAV nebuvo laikomas normaliu šalies piliečiu. Ku-kluk-klanas juos naikino, ir netgi tuometinė aristokratija bei aukštuomenė elgėsi su jais labai žiauriai. Po ilgų ir atkaklių kovų bei Šviesiųjų žmonijos at-stovų pastangų buvo pripažintos juodaodžių rasės lygios teisės Amerikoje. Tačiau amžiams išliko gėdingo laikotarpio prisiminimu Amerikos istorijoje.
