Holokaustą išgyvenusi moteris su savo išgelbėtoja susitiko po 61 metų
Niujorko J.F. Kenedžio oro uosto tarptautiniame terminale – tikra sumaištis. Susidomėję keleiviai klausė vienas kito, kokia įžymybė sukėlė tokį didžiulį pagrindinių televizijos kompanijų žurnalistų ir spaudos atstovų susidomėjimą.
Filmavimo kameros ir mikrofonai buvo nukreipti į dvi moteris – Lėją Ingel, Floridos gyventoją, kuri prieš 63-ejus metus išgyveno holokaustą, ir jos išgelbėtoją Giedrutę Ramanauskienę, kuri atvyko iš Lietuvos į šį nepaprastą susitikimą su išgelbėtąja po 61 metų nesimatymo.
nuotraukoje – Lėja ir Giedrutė
Už kilnumą – krištolinė žvaigždė
1943-aisiais Giedrutė, jos brolis Gintautas ir jų tėvai Elena ir Petras Ivanauskai, rizikuodami savo gyvybe, priglaudė savo kaimo sodyboje ir išgelbėjo Lėją ir Samuelį, du žydų paauglius, pabėgusius iš Kauno žydų geto. Jie slapstėsi Ivanauskų sodyboje beveik metus. Lėjos ir Giedrutės keliai išsiskyrė Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, vokiečiams pasitraukus iš Lietuvos.
Pasibaigus karui, Lėja ir Samuelis susituokė, trejus metus praleido Austrijos pabėgėlių stovykloje, o 1949 metais pasitraukė į Jungtines Amerikos Valstijas. Samuelis mirė JAV 1996 metais. Giedrutės ir Gintauto tėvai mirė prieš daugelį metų. Nors šeimos ir palaikė ryšį, tačiau susitikti pavyko tik Lėjai ir Giedrutei dabar, po 61 metų, padedant Amerikos žydų fondui teisingiesiems.
Lapkričio 28-ąją per iškilmingą Niujorko aukštuomenės priėmimą prašmatniame “Waldorf Astorija” viešbutyje Giedrutei Ramanauskienei įteikta krištolinė žvaigždė – Žydų fondo teisingiesiems apdovanojimas “Už paskleistą gerumą”. Lėjos ir Giedrutės jaudinantį susitikimą parodė pagrindinės Amerikos televizijos kompanijos, o straipsniai pasirodė beveik visuose Niujorko laikraščiuose.
Buvo kaip seserys
“Niekada net nebūčiau pagalvojusi, kad vieną dieną vėl susitiksiu Lėją ir tai bus Jungtinėse Amerikos Valstijose. Noriu, kad jūs visi žinotumėte, kad mūsų šeima tada, daugiau nei prieš 63 metus, nepadarėme nieko didvyriško. Nebuvo kito pasirinkimo. Tai buvo žmogiškojo padorumo klausimas. Mes negalėjome leisti Lėjai ir Samueliui mirti, – iškilmingo priėmimo metu kalbėjo Giedrutė Ramanauskienė. – Jei mus būtų sugavę slepiant Lėją ir Samuelį, visi būtume nužudyti. Bet jei reikėtų dar kartą jiems padėti, vėl padarytume tą patį, kad apsaugotume nekaltus žmones. Žmonės turi rūpintis vienas kitu. Mūsų klausė, ar mes bijojome. Taip, bijojome. Bet tikėjome Dievą ir tikėjimas padėjo mums apsisaugoti ir išgyventi”.
Giedrutė papasakojo, kad sprendimą padėti Lėjai ir Samueliui priėmė jos mama. “Ji buvo kurčnebylė, bet labai drąsi ir gailestingos širdies moteris. Aš tos baimės neturėjau, dar jauna buvau… Apsidžiaugėme, kai mūsų teta atvedė į mūsų namus gražią ir labai malonią mergaitę. Iš pradžių manėme, kad ji rusaitė Nina, nes nebuvo panaši į žydaitę ir tik vėliau sužinojome jos tikrą tautybę. Samuelis tuo metu slapstėsi miške, tačiau atšalus orams Lėja paprašė, kad mes priimtume ir jį. Iš pradžių slėpėme Samuelį nuo tėvo, nes bijojome, kad jis prieštaraus, tačiau sužinojęs jis sutiko priimti Samuelį. Klojime iškasėme bunkerį, paklojom patalus, kad būtų šilta, ir atnešdavome valgyti. Naktį jie ateidavo į namą, kad galėtų išsimiegoti. Lėją pamilau kaip seserį – kartu dainuodavome ir kalbėdavom valandų valandas. Tačiau ji buvo liūdna – Kauno žydų gete liko jos tėvai, broliai ir seserys”, – pasakojo G.Ramanauskienė.
Giedrutė su vyru Algimantu išaugino tris dukras ir susilaukė penkių anūkų. Ji ir jos artimieji iki šiol gyvena Alytaus rajone, tame pačiame Skovagalių kaime, kur prieš 63 metus atklydo iš Kauno žydų geto pabėgę Lėja ir Samuelis. Giedrutės brolis Gintautas gyvena Alytuje.
Nuotraukoje – Žydų fondo teisingiesiems nariai
Remia gelbėtojus
Giedrutė sakėsi, kad Niujorke jaučiasi kaip sapne. Tai buvo jos pirmoji kelionė į užsienį. “Nenusipelnėm tokios garbės, kuri mums buvo parodyta… Buvau nepaprastai laiminga matydama Lėją po daugiau nei 60 metų. Apsikabinome ir verkėme. Ji kvietė mus atvažiuoti į svečius ir anksčiau, bet buvo labai sunku išvažiuoti”, – sakė Giedrutė.
Iškilmingą priėmimą organizavo Niujorko žydų fondas teisingiesiems. Šis fondas buvo įkurtas padėti ne žydų kilmės asmenims, kurie rizikavo savo gyvybe, gelbėdami žydus holokausto metu. Fondas teikia finansinę pagalbą 1350 žmonių, gyvenančių 28 valstybėse.
Į šių metų iškilmingą priėmimą buvo pakviesti ne tik turtingi Niujorko aukštuomenės asmenys ir žydų bendruomenės nariai, bet ir JAV mokyklų mokiniai, kurie atvyko į priėmimą kaip į istorijos pamoką – pamatyti dokumentinį filmą. Nufilmuota medžiaga bus rodoma Amerikos mokyklose per istorijos pamokas.
J.Gattini nuotraukos
Niujorko Metro Media News Agency Kauno Dienai
http://www.kaunodiena.lt/
Vytauto pr. 27, 44352 Kaunas
A.Jakšto g. 11-16, 01105 Vilnius-1
Tel.: (8-37) 302250, (8-5) 2624242
El. paštas: redakcija@kaunodiena.lt
