EMN - Enlightenment Media News - Truth Without Fiction Presented With Love

Cart

Straipsniai ir Interviu

Donato Vasiliausko paroda LR Gen. konsulate Niujorke

Ketvirtadienis, 2017 m. Spalio 5 d. LR Generaliniame konsulate Niujorke buvo pristatyta  talentingo lietuvių dailininko realisto Donato Vasiliausko paveikslų paroda, pavadinta Vinco Mykolaičio- Putino poemos, parašytos 1943 metais (ir uždraustos Sovietiniais metais) vardu  – “Visos plango mortuos voco”. („Gyvuosius apraudu, mirusiuosius šaukiu“).

Nežiūrint į dailininko jauną amžių ir, iš pirmo žvilgsnio, neįmanomą ryšį su Lietuvos partizanų judėjimu, kuris vyko tuo metu, kai dailininkas dar nebuvo gimęs, Donato Vasiliausko paveikslai sugražina mus į Lietuvos praeitį..

Susidaro įspūdis, kad pats dailininkas dalyvavo tame judėjime…. Jo paveikslai atspindi kovos už Lietuvos laisvę realybę – išvargusių partizanų siluetai, požeminiai bunkeriai, gamtos vaizdai, praskaidrinantys vargingą partizanų buitį…

Kaip minėjau, paroda pavadinta  Vinco Mykolaičio- Putino poemos, parašytos 1943 metais,  vardu- “Visos plango mortuos voco”. („Gyvuosius apraudu, mirusiuosius šaukiu“). Šis lietuvių poeto eilėraštis, Donato nuomone, “yra vienas svarbiausių rezistencinių kūrinių”.

Eilėraštis sudarytas iš “dviejų dalių, norint išskirti dvi skirtingas žodžių junginių reikšmes ir tuo pačiu dvi skirtingas nuomones. Autorius norėjo pabrėžti apvirtusį pasaulį, kadangi gyvieji nepanašūs į žmones, jie neturi žmogiškų vertybių, netiki Dievu, iš jų nesulauksi nei žmogiškumo, nei nuoširdumo. Tai žmonės, griaunantys susikurtą pasaulį: autorius norėjo juos apverkti, o mirusius, turėjusius žmogiškąsias vertybes, šaukti, kad grįžtų”.

Donatas Vasiliauskas rado daug panašumų tarp poeto minčių ir savo pasaulėjautos: “Kartas nuo karto apčiuopdavau panašų nusivylimą laikotarpiu, nejautriu žmogumi, empatijos nykimu. Poetas panašia kalba, apokaliptiniais regėjimais išreiškė kaltinimus totalitarinei prievartos sistemai, pasmerkė moralinį išsigimimą, bailius ir pataikūnus, šaukėsi Dievo pagalbos, mirusiųjų keršto, išsakė savo pasipiktinimą ir nusivylimą. O aš – klasikinio realizmo stiliumi tapydamas šį šiurpų istorijos momentą, bandau suprasti istoriją, istorinę savo ir mūsų sąmonę, atminties kultūrą ir neretai bendražmogiškuosius klausimus.

Nors šiais laikais išniekintų kūnų jau niekas nemėto miestelių aikštėse, tačiau augantis susvetimėjimas, idealų nykimas ir įvairūs politiniai veiksmai gali būti suprantami kaip šių dienų žmogaus išniekinto vidinio pasaulio priežastys. Tai yra pagrindinė mano ir literatūros kūrinio sąsaja”

Paruošė Jūratė Gattini

J.Gattini nuotraukos

Leave a Reply