EMN - Enlightenment Media News - Truth Without Fiction Presented With Love

Cart

Straipsniai ir Interviu

Įkvepiantis interviu: Ex modelio ir Los Andželo verslo magnato žmonos išpažintis

Ruta6Pokalbis su Rūta Banionyte, laiminga moterimi, kuri atrado “Šokoladą Sielai”. Ji – graži, grakšti, elegantiška, savimi pasitikinti moteris, mylima ir mylinti žmona, laiminga motina ir puiki verslininkė. Jos grožis sklinda iš išorės ir iš vidaus – ji šviečia savo vidine ramybe, moteriškumu ir gyvenimo pilnatve. Tai Rūta Banionytė – “Šokoladas Sielai” įkūrėja.

Jos gyvenimo patirtis skamba įspūdingai – ji pradėjo modelio karjerą dar būdama vos 16-os metų; vėliau, būdama  20-ies, ji švytėjo ant Europos podiumų, o sulaukusi 24-erių, jau buvo du kartus metusi modelio karjerą ir kelis kartus apiplaukus pasaulį, dirbdama padavėja kruiziniame laive. Bet tai buvo tik pradžia…

25-erių metų Rūta ištekėjo už garsaus JAV verslininko milijonieriaus, kuris jai atvėrė duris į prabangą ir Holivudo žvaigždžių pasaulį. Tačiau šis, iš pirmo žvilgsnio, idealus gyvenimas, neatnešė Rūtai nei laimės, nei pilnatvės. Laimė ir vidinė ramybė atėjo vėliau…

Apie tai Rūta maloniai sutiko pasidalinti mūsų pokalbio metu. Pokalbio pabaigoje, Rūta tau turės nuostabią dovaną, tad perskaityk iki galo.

J.G.: Rūta, Jūsų grožį ir tobulą figūrą įvertino žymus lietuvių fotografas dar jūsų paauglystės metais, o vėliau – ir kitų Europos šalių grožio ekspertai. Ar jums patiko modelio karjera? Juk tai reiškė pripažinimą, sėkmę, keliones… Juk tai – daugelio merginų svajonė… Kokios priežastys paskatino mesti modelio karjerą net kelis kartus?

Rūta Banionytė: Modelio karjera man nepatiko. Buvo keletas euforijos momentų, bet tai toli gražu neatitiko mano lūkesčių ir nebuvo panašu į laimę. Labiau priminė “Amerikietiškus kalnelius”, kurie labai vargino. Modelių gyvenime yra labai daug netikrumo, nemoteriško tempo, nuolatinio ieškojimo ir siekimo. Tai nėra moteriškos savybės ir jomis galima mėgautis tik labai trumpą laiką. Man rodos, jog kiekviena jauna moteris, dirbdama šį darbą, ilgainiui pradeda jausti vis didėjantį nerimą ir neužtikrintumą. Manau, kad labai “skanu” paragauti podiumų ir reklamos gyvenimo, bet jame pasilikti turbūt reikia daugiau drąsos, nei jį palikti.

J.G.: Jūs apkeliavote pasaulį, būdama modeliu, o vėliau, dirbdama kruiziniame laive. Gal galite pasidalinti savo įspūdžiais? Kokiose šalyse esate buvusi, ar turėjote galimybę susipažinti su tų šalių kultūra, papročiais, atrasti kažką naujo?

R. Banionytė: Keliauti po pasaulį buvo išties labai įdomu. Beveik kiekvieną vakarą eidavau miegoti jausdama jaudulį, nes nežinodavau, kas manęs laukia kitą rytą. Vieną dieną laivas sustodavo privačiose salose, kitą dieną nukeliaudavom ten, kur civilizacija dar nebuvo prisilietusi. Kaip dabar atsimenu, stoviu prieš mažą vaiką, pardavinėjantį kriauklių karolius ir klausiu, kiek tai kainuoja?  Na, o jis man sako: 5. Susidomėjau  kokios šalies pinigais turėčiau jam sumokėti, nes mes buvome toli nuo žemyno. O jis tik gūžtelėjo pečiais ir atsakė: “Man visai nesvarbu”. Kelionės ir sutikti žmonės labai praplėtė mano požiūrį į gyvenimą ir aš supratau, kad kiekviena tauta tiesiog susikuria taisykles, kuriomis patiki ir jų laikosi. Toks suvokimas išlaisvino, nes aš pirmą kartą supratau, kad nėra ko sprausti savęs į siaurus ir standartinius gyvenimo rėmus. Reikia tiesiog gerbti žmonių sukurtus standartus, elgtis su jais pagarbiai, bet nebūtina jų “laikytis”. Kiekviena kultūra turi savo suvokimą, kaip turi atrodyti šeima, vyro ir moters santykiai bei socialinė padėtis ar statusas. Ateina suvokimas, jog reikia tiesiog mėgautis gyvenimu, o nesivaikyti iliuzijos, kuri yra siektina tik mažame žemės lopinėlyje nusistovėjusia tvarka. Mes galime kur kas labiau džiaugtis gyvenimu, jeigu nesprausime savęs į jokią “dėžę”…

J.G.: Rūta, milijonai moterų visame pasaulyje stebi (su nuostaba, o dažnai ir su pavydu) turtingų, įžymių žmonių gyvenimą. Daugeliui toks gyvenimas atrodo kaip nepasiekiama svajonė… Jūsų atveju tai buvo ne svajonė, bet realybė.  Koks buvo tas gyvenimas su vyru milijonieriumi Los Andžele?

R. Banionytė: Taip, puikus klausimas. Viskas atrodo kitaip, kol grožiesi atvirute iš šalies, bet kai į ją patenki, iliuzijų šydas nukrinta ir prasideda gyvenimas. Aš jokiu būdu nesakau, kad tai buvo neįdomu. Man ilgą laiką užtruko priprasti prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų ir aš savo ribas plėčiau labai pamažu. Pradžioje būdavo, nusiperku sau keletą brangesnių rūbų ir jaučiu kaltę… Bet, praėjus keletui metų, aš leidau sau gyventi  gražų ir prabangų gyvenimą. Iš išorės viskas buvo gerai, bet mane slėgė didelis nerimas. Aš ilgai miegodavau, daug rūkydavau, dažnai eidavau į kompromisą su savimi ir daug laiko praleisdavau darydama tai, ką reikia, o ne tai, ko norėčiau. Bet kadangi tada nežinojau, ką noriu veikti gyvenime, prisitaikiau prie situacijos. Tik dabar, atsisukusi atgal, aš matau, jog vėl buvau patikėjusi kažkokia iliuzija, jog tai nuostabu ir siektina. Dabar suprantu, jog mane nuolat kamavo nevertumas ir nesaugumas. Aš buvau nepažinusi meilės, desperatiškai norėjau jaustis saugi ir kaip nors savimi pasirūpinti. Toks būdas man atrodė priimtinas.

 

J.G.: Jūs artimai bendravote su turtingomis Los Andželo moterimis…. Kokios jos? Koks jų gyvenimas? Ar turėjote artimų draugių, su kuriomis galima būtų nuoširdžiai pasikalbėti, pasidalinti džiaugsmais ir negandomis?

R. Banionytė: Mh… Moterys visur yra nuostabios. Kartais sunku tai pamatyti, bet dauguma jų yra tokios pat nesaugios ir nemylinčios savęs, kaip ir neturtingos moterys. Tik pasinaudodamos didesniais finansiniais resursais, jos susikuria storesnius šarvus ir “paprasta” akimi daug kas tampa nematoma. Juk kiekviena iš mūsų ilgisi švelnumo ir intymių santykių, o juos gali sukurti tik du mylintys žmonės. O kol moteris ieško savęs ir meilės, ji susiranda daugybę formų malšinti šiam ilgesiui.

Taigi aš pažinau daugybę moterų, kurios nemeilę sau slėpė po nesibaigiančiais pirkiniais, pavargusios sėdėdavo limuzinuose ir taip kaip aš laukdavo tos dienos, kaip pasijus laimingesnės.KONICA MINOLTA DIGITAL CAMERA.

Bendrai paėmus, mano santykiai su kitų milijonierių žmonomis buvo geri. Jie nebuvo gilūs, bet mes supratome viena kitą. Mama mane visą gyvenimą mokė nuoširdumo, manau, kad tas mane ir “išgelbėjo”.

Ruta5Klausėte apie draugę…

Draugė, su kuria dalinausi savo širdies skausmais ir džiaugsmais, buvo Lietuvoje. Kaip šiandien atsimenu, kaip  vos tik atskridusi į Havajus, užsirakindavau kambaryje ir rinkdavau jos telefono numerį.

J.G.: Kas galutinai paskatino sugrįžti į Lietuvą ir pakeisti gyvenimą? Ar sugrįžusi pasijutote geriau?

R. Banionytė: Aš iš tikro pavargau. Atrodė, kad viskas aplink keičiasi labai greitai, bet iš tikro viskas buvo taip įgrisę, kad galvodavau, jog jeigu reikės išsėdėti dar vienus pietus ir klausyti tas pačias kalbas, aš tiesiog išprotėsiu. Tada atsirado noras nuo viso to pabėgti.

Kaip tik tuo metu situacija Lietuvoje buvo labai palanki mano grįžimui. Aplinkybės susiklostė taip, kad visi keliai vedė atgal į Lietuvą. Mamos liga, mano biologinis laikrodis, geriausia draugė, šeima…

Kartais pagalvoju – man labai pasisekė, jog aš galėjau užeiti į tiek skirtingų “paveikslėlių” ir greitai suprasti, kad juose nieko nėra.

Iš karto sugrįžusi nesijaučiau gerai. Mane visą gyvenimą persekiojo nerimas, nepasitikėjimas savimi, ateities baimė. Tačiau aš ne iš karto tai supratau… Taigi, dekoracijos pasikeitė, o vidinė būsena ne. Iš tiesų sunku pabėgti nuo savęs pačios.

J.G.: Rūta, kada gi Jūs pasijutote iš tikrųjų laiminga? Ar Jūs atradote moters laimės receptą? Ar tai “Šokoladas Sielai”? Gal galite plačiau papasakoti apie tai?

Ruta2

(Nuotraukoje su dabartiniu vyru)

R.Banionytė: Dabar aš esu laiminga. Nes tik paskutinius penkerius metus aš jaučiu, jog iš tikro gyvenu. Tai, ką anksčiau vadinau laime, buvo tik maži trupinukai, kuriuos aš rinkdavau iš baimės ką nors pakeisti.

Iš mano sukauptų patirčių, mylinčių žmonių palaikymo ir meilės, gimė projektas Šokoladas Sielai, kurį sukūrėme ir  įgyvendinome kartu su pačiais artimiausiais ir mylimiausiais žmonėmis.

Mes kasdien kuriame komunikaciją su moterimi, kuriai rūpi jos vidinė būsena, grožis, seksualumas ir materialinė gerovė. Dabar  mano gyvenime vyksta kur kas įdomesni ir užpildantys dalykai, nei kada nors anksčiau. Aš jaučiu, kad gyvenu ir nesiliauju žavėtis stebuklais, kuriuos pastebiu kasdien. Tuo labai noriu dalintis ir su kitomis moterimis. Kai atsiranda sąmoningumas ir pabunda moteriškumas, gyventi pasidaro kur kas maloniau.

 Aš jaučiu, jog turiu daug energijos, pati sau patinku veidrodyje, mėgaujuosi gyvenimu ir džiaugiuosi nepaprastai gražiais ir giliais santykiais su savo mylimuoju, kartu kuriančiu Šokolado Sielai projektus ir labai profesionaliai užsiimančiu mūsų marketingu.

Šokolado sielai puslapis ir produktai padėjo daugybei moterų užmegzti su savimi ir aplinka kur kas gražesnį bei gilesnį ryšį. Mes kuriame nuostabius produktus moteriai, kurie jai tampa neįkainojamais įrankiais, keičiant savo gyvenimo kokybę. Moterys nuolat mums rašo laiškus apie tai, kaip auga jų pasitikėjimas savimi, gerėja santykiai su vyru ir vėl bunda jų seksualumas bei moteriškumas.

Visi Šokolado sielai produktai yra skirti moteriai, kuri pavargo nuo rutinos ir yra pasirengusi pražysti ryškiomis spalvomis. Moteriai, kuri myli save, puoselėja savo moteriškumą ir yra verta to, kas geriausia.

Per straipsnius, moteriškas praktikas ir laiškus mes budiname savyje prabangią, žavią, patrauklią ir brandžią moterį, kuri yra verta nuostabiausių dalykų gyvenime.

J.G.: Ką galėtumėte patarti ar palinkėti moterims, kurios dar neatrado savo “šokolado sielai”?

R.Banionytė: Linkiu Tau atrasti savyje moteriškumą ir prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Patikėk, jog Tu gali viską… Taip pat linkiu, kad visi trokštami dalykai lengvai ir maloniai ateitų pas Tave… Linkiu Tau kuo greičiau suprasti, kad išorėje beveik nieko nėra, kas mus iš tikro padarytų laimingomis ir kad reikėtų pradėti ieškoti laimės kitur.

 Tie maži pasitenkinimo blyksniai toli gražu nėra laimė ir kiekviena iš mūsų yra verta kur kas daugiau. Reikia tik išdrįsti tuo patikėti ir sąmoningai suvokti, jog tam, kad ateitų kažkas naujo, turi padaryti tai, ko iki šiol niekada nedarei.

Mieloji, galbūt tai “Šokolado Sielai” praktikų rinkinys, kuris padeda moteriai pražysti, suspindėti ir vėl pajusti saldų gyvenimo skonį.

Mūsų praktikos ir straipsniai – tai įrankiai, padedantys moteriai puoselėti jos vidinį ir išorinį grožį. Aš žinau, kad moters gyvenimas kartais būna labai sudėtingas ir sunku surasti jėgų pakilti, bet esu tikra, kad ir kokioje situacijoje mes bebūtume, skirdamos penkias minutes savo vidiniam pasauliui, seksualumui bei moteriškumui, galime sulaukti neįtikėtinų rezultatų. Kviečiame apsilankyti mūsų puslapyje ir pasinaudoti nemokama informacija, kuri padėjo daugybei moterų pradėti iš esmės keisti savo gyvenimą.

Vieną iš savo praktikų, kuriai sugaiši vos  6 minutes, dovanojame būtent Tau, miela skaitytoja, ir linkime, kad nauja būsena lydėtų Tave ne tik likusią dienos dalį, bet ir suteiktų jėgų lengvai įveikti iškilusius gyvenimo sunkumus. Mieloji, būk pakankamai stipri, kad paleistum tai, kas baigėsi… Ir pakankamai kantri, kad sulauktum to, ko esi verta.

Vieną iš Šokolado Sielai sukurtų meilės sau įrankių “AŠ ESU NUOSTABI MOTERIS”

 rasi paspaudusi čia: http://www.sokoladassielai.lt/dovana-nuostabi-moteris

Šokoladas sielai yra skirtas moteriai, kuri nori ištrūkti iš rutinos ir vėl tapti matoma, spindinčia moterimi, kuriai neįmanoma atsispirti. Kviečiu apsilankyti mūsų puslapyje ŠokolasSielai.lt ir pasinaudojus mūsų sukurtais įrankiais, pakeisti savo gyvenimą ir pamilti save.

J.G.: Rūta, nuoširdžiai dėkoju Jums už pokalbį ir linkiu sėkmės Jūsų nuostabiuose projektuose.

Kalbėjosi Jūratė Gattini

Nuotraukos iš Rūtos fotoalbumo