Penktadienis, 2024 m. sausio 12 d., Niujorkas. Uždarydami trijų žinomų Lietuvos fotografų – Antano Sutkaus, Artūro Morozovo ir Tado Kazakevičiaus – parodą „Ne visi: karo pabėgėlių portretai“, jos organizatoriai surengė pokalbį su vienu iš parodos autorių Artūru Morozovu.
Pokalbio moderatorius Andrew Horodysky su Artūru kalbėjosi apie Niujorke eksponuojamos parodos kūrimą, apie empatišką ir humanistinį darbą, slypintį už parodos, fotografijos praktiką karo krizių metu bei savo unikalų vizualinį požiūrį, skatinantį atskleisti savo subjektų esmę tokiu būdu, kad galėtų paliesti žiūrovų emocijas ir sąžinę.
Artūras Morozovas (g. 1984 m., Kaune) – dokumentinis fotografas, koncentruojantis į opias socialines problemas visoje Europoje ir Lietuvoje. Fotografavo karinius konfliktus Kaukaze ir Ukrainoje, pokonfliktines situacijas ir migracijos krizes. Šiuo metu Morozovas yra įsikūręs Lietuvoje, kur toliau dirba humanistinės fotografijos tradicijoje, fiksuodamas skurdo ir socialinės segregacijos padarinius bei dokumentuodamas kasdienį gyvenimą šalies regionuose. Jo fotografijos darbai buvo eksponuojami Baltarusijoje, Belgijoje, Gruzijoje, Italijoje, Lietuvoje, Liuksemburge, Moldovoje, Rusijoje ir Jungtinėje Karalystėje, taip pat publikuoti The Guardian, Al Jazzeera, Der Spiegel, The Washington Post ir kituose leidiniuose. Morozovas yra vienas iš 2017 m. Oskarui nominuoto filmo „Žiema ugnyje“ apie orumo revoliuciją (Maidanas) operatorių. 2023 m. jam suteiktas Lietuvos menininko statusas.
Šį renginį pristatė Ukrainos Amerikos institutas, bendradarbiaudamas su Lietuvos generaliniu konsulatu Niujorke, Lietuvos kultūros institutu, Antano Sutkaus fotografijos archyvu ir Lietuvos ne pelno organizacija Stiprūs kartu.
Nuotraukos: Gražinos Michnevičiūtės bei Jūratės Gattini
Pranešimą paruošė – J. Baravykienė – Gattini
Viršuje -©Saulius Žiūra nuotrauka
