Penktadienis, 2017 m. Gruodžio 1d. Lietuvos Generaliniame konsulate Niujorke įvyko susitikimas – diskusija su KTU Europos Instituto direktoriumi, buvusiu LR Užsienio reikalų ministru ir Europos Sąjungos ambasadoriumi Rusijoje ir Afganistane bei LR ambasadoriumi Vašingtone, kurią moderavo patyręs politologas, Rytų Europos studijų centro direktorius, šiuo metu atliekantis tyrimus Harvardo universitete, Linas Kojala.

Susitikimas su ambasadoriumi buvo ne tik informatyvus, bet ir nepaprastai šiltas bei neformalus.

Vygaudas Ušackas –  ryškus ir nepaprastai didelę patirtį turintis Lietuvos (ir Europos Sąjungos) politikas bei diplomatas. Jo tarptautinė patirtis vertinga tiek Lietuvos vidaus tiek užsienio politikai; o daugelis Niujorko lietuvių įsitikinę, kad Vygaudas Ušackas – būsimas Lietuvos prezidentas.

Susitikimo pradžioje ambasadorius prisiminė savo pirmą “ryšį” su Amerika, kuris, V. Ušacko žodžiais, prasidėjo “daug anksčiau, negu jo ambasadorystė Amerikoje (2001-2006)”:

“Būdamas moksleiviu”, pasakojo V. Ušackas, “aš jieškojau atsakymo į klausimą “kas yra teisinė valstybė?”. Daugelį atsakymų tuo metu (dvidešimto amžiaus septintame dešimtmetyje) surasti buvo sudėtinga, tačiau, visgi, pavyko, kai (tuo metu) smalsus paauglys perskaitė Tomo Džefersono raštus.

Vėliau, studijuodamas Vilniaus universitete, V. Ušackas nusprendė parašyti diplominį darbą, kurį pavadino “Tomo Džefersono politinės filosofijos teisiniai aspektai”. Tai buvo “teorinė” pažintis su Amerika, kuri, pasak ambasadoriaus, turėjo didelę įtaką jo asmenybės ir pasaulėžiūros  formavimuisi.

Susitikimo metu V.Ušackas trumpai apžvelgė ir tarptautinę padėtį pasaulyje:

“Mes turime didžiuotis ir džiaugtis”, pabrėžė ambasadorius, “kad Lietuva tapo Europos Sąjungos ir NATO nare. Mes turime pamatą, kurį mes susikūrėme po nepriklausomybės atkūrimo, kuris, galbūt, kartais svyruoja, tačiau padeda atlaikyti geopolitinius vėjus ir audras”.

“Būti Europos Sąjungoje”, pasak ambasadoriaus, “yra privalumas, kadangi mūsų ekonomika yra maža, daug priklauso nuo eksporto, o euro įvedimas, Šengeno zonos narystė yra naudingi Lietuvai”.

“Mes turime branginti Europos Sąjungą”, tęsė V.Ušackas, “kaip svarbiausią taikos projektą. Mes dažnai kalbame apie Europos Sąjungą kaip apie ekonominę sąjungą, humanitarinę sąjungą, bendrą finansinę rinką, bet tai yra, visų pirma, politinis projektas, kuris buvo sukurtas su tikslu, kad Europoje daugiau nebūtų karų”.

V.Ušackas palietė ir iššūkius, su kuriais susiduria Europos Sąjunga – Brexit klausimą, pabėgėlių integracijos Europoje klausimą, “senųjų” ir “naujųjų” Europos Sąjungos narių nesutarimus ir pan.

Ambasadorius įsitikinęs, kad Europos Sąjunga išliks, nežiūrint į problemas, su kuriomis ji susiduria, kadangi “taika”, V.Ušacko supratimu, “yra per daug brangus dalykas, kurio galėtume atsisakyti”.

Ambasadorius kalbėjo ir apie kitus tarptautinius konfliktus, terorizmą, pabėgėlius bei apie Rusijos agresinius veiksmus Ukrainoje.

Nenuostabu, kad ypatingai daug klausimų V.Ušackas susilaukė apie Rusiją. Europos Sąjungą Rusijoje 2013-2017 metais atstovavęs ambasadorius pabrėžė, kad į Maskvą važiavo be ypatingų iliuzijų. Tačiau, “nežiūrint į įtampą, spaudos laisvės suvaržymus bei konfliktą Ukrainoje”, pasak ambasadoriaus , “pavyko išlaikyti ryšius tarp žmonių, ypatingai santykius su jaunimu. Net 4,000 Rusijos studentų (per paskutinius tris metus) buvo suteikta galimybė studijuoti Europos Sąjungos universitetuose”.

Paruošė Jūratė Gattini

J. Gattini nuotrauka