(LR Užsienio reikalų ministerijos pranešimas)
Penktadienis, 2024 m. Rugpjūčio 23 d. Baltijos kelias prieš 35 metus sujungė 2 milijonus Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonių. Tą dieną trys tautos, pasirengusios žengti nepriklausomybės atkūrimo keliu ir prisimindamos Ribentropo Molotovo pakto ir jo slaptųjų protokolų 50-ąsias metines, susikibo rankomis ir taip išreiškė laisvės troškimą.
Rugpjūčio 23 d. paskelbta Europos stalinizmo ir nacizmo aukų atminimo diena. Baltijos kelias 2009 m. buvo įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ registrą. Per 600 kilometrų nusidriekęs vienybės ir vilties kelias įrodė, kad tikėjimas laisve gali būti stipresnis už baimę.
Baltijos kelias tapo taikaus pasipriešinimo simboliu ir įkvėpimu kitoms pasaulio šalims, siekiančioms nepriklausomybės ir laisvės.
Ukrainos žmonės vis dar tęsia kovą už laisvą ir nepriklausomą šalį. Ukrainiečių valia gintis ir Baltijos kelio atminimas teįkvepia mus tęsti paramą Ukrainai.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį kartu su Latvijos Prezidentu Edgaru Rinkevičiumi dalyvavo Baltijos kelio 35-mečio minėjime Pasvalyje.
Kreipdamasis į renginio dalyvius Prezidentas teigė, kad Baltijos kelias buvo ypatingas reiškinys visoms trims valstybėms – Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Tai, pasak šalies vadovo, buvo akimirka, kai daugelis pirmą kartą pasijutome laisvi, kiek tik gali būti laisvas žmogus, dar nepažinęs pasaulio, bet jau gyvenantis svajone apie tai, kas jo laukia už geležinės uždangos.
„Trys Baltijos sesės kartu pasiekė lūžio tašką, po kurio tolesnis gyvenimas priespaudoje tapo neįmanomas. Kiekvienas, kas tomis dienomis tiesė gyvąją grandinę nuo Vilniaus iki Talino, pajuto nepaprastą vilties ir energijos antplūdį. Tokio iššūkio nepajėgė atlaikyti sustabarėjusi, merdinti sovietinė sistema“, – kalbėjo Prezidentas.
Minint 35 Baltijos kelio jubiliejų sostinėje vyks koncertas „650 kilometrų laisvės“, kuriame per 200 atlikėjų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos atliks įvairių žanrų pastaraisiais dešimtmečiais sukurtus Baltijos šalių muzikos kūrinius.
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos/ Robertas Dačkus
(Ištrauka iš Jūratės Baravykienės – Gattini prisiminimų)
1989 metų rugpjūčio 23 dieną aš ir mano šeimos nariai praleidome apie keturias valandas (o gal ir daugiau) ant ratų, kadangi vos ne visi Lietuvos gyventojai tuo pačiu metu judėjo Baltijos kelio link. Mums reikėjo patekti į Ukmergės plentą, apie 13 kilometrų nuo Vilniaus, į mums nustatytą Baltijos kelio ruožą, kad 7 valandą vakaro suspėtume susikibti rankomis su kitais Baltijos kelio dalyviais. Suspėjome…
Septintą valandą vakaro apie du milijonai žmonių susikibo rankomis, iškėlė jas į viršų ir plakė viena laisvės ištroškusia širdimi….
Tai buvo tikras stebuklas – 1989-ais mes neturėjome nei mobilių telefonų nei interneto, tačiau pasiekėme savo svarbiausią tikslą – laisvės ir nepriklausomybės idėja visus suvienijo – žmonės nešė tautines vėliavas, dainavo dainas, kurios buvo uždraustos 50 metų. Jautėmės, lyg dalyvautume gyvoje istorijoje…
Dar reikšmingesni įvykiai įvyko po 7 mėnesių, kai 1990 m. kovo 11 d. Lietuva paskelbė nepriklausomybę. Man buvo garbė atstovauti pirmajai (taikiai, bet revoliucinei) Lietuvos vyriausybei ambasadoje Maskvoje kaip konsulei.
Vieną dieną (1990 m. pavasarį) sulaukiau telefono skambučio iš Lenkijos ambasados. Skambino Lenkijos konsulas. Jis manęs paklausė, ar nenorėčiau gauti Ribentropo-Molotovo pakto (ir slaptųjų protokolų), kurį sovietų valdžia perdavė Lenkijos ambasadai, kopijas. „Žinoma!“ – susijaudinau… Jau po valandos buvau Lenkijos ambasadoje.
Perduodamas Ribentropo- Molotovo pakto kopijas, Lenkijos konsulas pabrėžė, kad „šios sutarties kopijos turėtų būti išspausdintos, kad apie jas būtų plačiai paskelbta, kad visi apie jas žinotų“. Gražiai pasikalbėjome, išgėrėme po taurę šampano ir aš nuskubėjau atgal į mūsų ambasadą. Kopijos, savaime suprantama, buvo perduotos Lietuvos užsienio ministerijai.
P.S. Iki šio laiko nežinau, ar Lietuva tuomet (1990-ais metais) jau turėjo Ribentropo-Molotovo pakto kopijas ar ne, tačiau bet kokiu atveju, mano kolegos iš Lenkijos poelgis mano nuomone buvo labai draugiškas ir kilnus.
Paruošė Jūratė Baravykienė – Gattini
