Antradienis, 2018 m. balandžio 3d., Vašingtonas, Jungtinės Amerikos Valstijos. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Baltuosiuose rūmuose susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentu Donaldu Trumpu ir kartu su Latvijos bei Estijos valstybių vadovais dalyvavo Baltijos šalių ir JAV viršūnių susitikime.
Aukščiausio lygio susitikime taip pat dalyvavo JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas, komercijos sekretorius Willburas Rossas, energetikos sekretorius Rickas Perry ir valstybės sekretoriaus pavaduotojas Johnas J. Sullivanas.
Keturių valstybių vadovai priėmė bendrą politinę deklaraciją, kuria įtvirtino nepalaužiamą visų keturių valstybių įsipareigojimą Vašingtono sutarties 5-ajam straipsniui, apibrėžiančiam pamatinį NATO kolektyvinės gynybos principą: „visi už vieną ir vienas už visus“.
JAV įsipareigoja tęsti karinių pajėgų dislokavimą Baltijos šalyse. Taip pat sutarta ieškoti sprendimų dėl oro gynybos tiek dvišaliu pagrindu, tiek bendradarbiaujant NATO.
„Lietuva išgirdo labai konkrečias Amerikos garantijas. Tai reiškia, kad mus siejantis ryšys išlieka tvirtas, o Baltijos šalių ir JAV saugumas yra nedalomas“, – pabrėžė Prezidentė.
Pasak šalies vadovės, aktyvus, aiškiai matomas JAV įsitraukimas ir karinis buvimas regione yra gyvybinis Lietuvos interesas. O šiandienos susitikimo rezultatai rodo, kad krizės atveju Lietuva gali tikėtis karinės Amerikos paramos ne tik bendradarbiaujant NATO, bet ir tiesiogiai dvišaliu pagrindu.
Lietuva, Latvija, Estija ir JAV taip pat sujungs savo pajėgas siekdamos bendrų interesų NATO viršūnių susitikime, kuris įvyks šių metų liepą Briuselyje, prisidės stiprinant Aljanso atgrasymo ir gynybos priemones, modernizuojant nacionalinius teritorinės gynybos pajėgumus bei gerinant priimančiosios šalies infrastruktūrą.
Prezidentė taip pat pabrėžė, kad Lietuva nuosekliai įgyvendina savo tarptautinius įsipareigojimus didindama gynybos finansavimą. Mūsų valstybės, kaip ir kitos Baltijos šalys, šiemet viršijo NATO įpareigojimą krašto apsaugai skirti 2 proc. BVP.
Lietuva taip pat prisideda prie tarptautinės bendruomenės pastangų užtikrinant stabilumą ir kovojant su terorizmu. Šiemet trečdaliu padidintas tarptautinėse NATO, ES ir JT operacijose dalyvaujančių Lietuvos karių skaičius. Mūsų valstybės kariai siunčiami į operacijas Afganistane, Irake, Malyje, Centrinėje Afrikos Respublikoje, Kosove, Ukrainoje ir jūrines ES misijas „Sophia“ bei „Atalanta“.
Susitikime kalbėta ir apie energetinio saugumo stiprinimą bei JAV dujų importo galimybes. Lietuva viena pirmųjų iš Europos valstybių per Klaipėdos terminalą pradėjo tiekti dujas iš JAV. Tai labai svarbus veiksnys užsitikrinant saugų, diversifikuotą tiekimą ir panaikinant „Gazpromo“ įtaką šalies politiniams procesams. Vizito metu „Klaipėdos nafta“ ir „Lietuvos dujų tiekimas“ pasirašys memorandumus su JAV įmone „Freeport LNG“ dėl bendradarbiavimo SGD srityje.
Vizito metu taip pat atkreiptas dėmesys į Baltijos jūros dugnu tiesiamą „Nord Stream 2“ dujotiekį. Šalies vadovės teigimu, tai geopolitinis projektas, kuriuo siekiama padidinti ES priklausomybę nuo rusiškų dujų. JAV laikosi principingos pozicijos ir numatė galimybę taikyti griežtas sankcijas šį projektą įgyvendinančioms įmonėms.
Baltijos valstybės ir JAV taip pat aktyviai bendradarbiaus kibernetinio saugumo, strateginės komunikacijos ir branduolinės saugos sektoriuose. Baltijos šalių ir JAV Prezidentai taip pat aptarė padėtį Ukrainoje ir paramos jai klausimus.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba ir Baltųjų rūmų spauda. Lietuvos Prezidento kanceliarijos nuotraukos, aut. Robertas Dačkus
